Rytas prasidėjo anksti, nes mūsų laukia garsusis Vatikanas su savo lobiais ir paslaptimis. Dar neturime bilietų, tad nieko nelaukę, išskubėjome į miestą. Žinodami, jog su kūdikiu mus turėtų praleisti be eilės į visus Vatikano muziejus, nusprendėme, visų pirma, aplankyti Šv. Petro baziliką ir aikštę.
Gerai išsimiegoję bei pailsėję, pabudome anksti ryte ir susiplanavome dieną. Šį kartą teks pasiskubinti, nes norint viską pamatyti, reikia ir pajudėti. Na, ką padarysi, toks jau buvo mūsų tikslas, juk ką gali žinoti, gal daugiau čia niekada nebe atvyksim, tad visas pastangas dedame dabar. Pirmasis objektas – Kajaus Cestijaus piramidė, kurią pasiekėme važiuodami metro (stotelė – Piramide).
Beveik vidurdienis ir mes jau vaikštome akmenimis grįstu grindiniu, kuriame galima pamatyti vežimo ratų įspaustas žymes. Šiomis gatvėmis kažkada vaikščiojo Cezaris, Augustas, Ciceronas, Horacijus ir daugelis kitų garsių antikinės Romos asmenybių.
Vėlyvas rytas, saulė jau senokai patekėjusi, o už lango girdėti mašinų ūžesys. Šį kartą mūsų kelionė prasideda neįprastai. Nėra sunkių kuprinių ant pečių ir tikslaus grafiko, tik vienas mažas rankinis bagažas ir nedidelis lopšys, kuriame sau ramiai su šypsena veide, snūduriuoja mūsų mažasis Ąžuolas. Čia niekas niekur neskuba, o mes taikomės prie sąlygų. Pusryčiai prasideda tik 8.30 val., tad palengva susiruošiame. Itališkasis Capucino padeda pabusti ir pradėti dieną Amžinajame mieste.
Romos miesto įkūrėjai dvyniai Romulas ir Remas buvo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos vaikai. Amulijus Silvijus, tapęs Alba longos miesto karaliumi, bijodamas, kad įpėdiniai atims iš jo valdžią, privertė savo nukariauto brolio dukrą Rėją Silviją tapti deivės Vestos vaidilute ir duoti skaistybės įžadus.
Nuo seno yra sakoma: „Visi keliai veda į Romą“. Tad ir mes, po trijų su puse valandų skrydžio „WizzAir“ lėktuvu atvykome į Italijos sostinę. Daugiausia gyventojų turintis Apeninių pusiasalio miestas 3000 metų kūrė ir lėmė šiandieninės Europos istoriją, kultūrą, meną, religiją, filosofiją bei literatūrą. Anglosaksų vienuolis Beda yra sakęs: „Kol bus Koliziejus, tol bus Roma. Kol bus Roma, tol bus visas pasaulis“.
