Staigmenos ir iššūkiai nesiruošė palikti ramybėje. Iš pat ankstyvo ryto, einant pro vartelius, ta miela moteriškė paprašė susimokėti už kambarį, nors mes tai padarėme dar prieš keletą savaičių, būdami Lietuvoje.

Staigmenos ir iššūkiai nesiruošė palikti ramybėje. Iš pat ankstyvo ryto, einant pro vartelius, ta miela moteriškė paprašė susimokėti už kambarį, nors mes tai padarėme dar prieš keletą savaičių, būdami Lietuvoje.
Iš apniukusio dangaus lašams po truputį krentant į žemę, džiaugiamės, jog po Šventyklų slėnį, esantį šalia Agridžento, vaikščiosime entuziastingai nusiteikę ir kupini jėgų bei ryžto. Deja, vėsa, o su ja ir gaiva dingo greičiau nei buvo galima tikėtis. Saulei išlindus iš už debesų, darėsi karšta ir sunku. Aplink vien laukai, po kojomis smėlis ir jokio šešėlio.
Toliau mūsų kelias suko į pietus. Vykome į Sirakūzus, kadaise buvusį stipriausią miestą (733 m. pr. Kr.) visame Viduržemio jūros regione. Šis senovinis miestas, traukiantis minias turistų dėl jame esančių istorinių įžymybių, yra vienas gražiausių visoje Sicilijoje.
Etna yra didžiausias visoje Europoje (3 330 m.) ir aktyviausias ugnikalnis visame pasaulyje. Graikams tai buvo ugnies dievo, Hefaisto, namai, arabams jis buvo žinomas kaip Mongibello (visų kalnų kalnas), na o šiandien ši vieta primena beveik derlingiausias pasaulio dirvas, kuriose dirba vyndariai, sūrio ir medaus gamintojai.
Ilgai miegoti nepavyko ne tik dėl tvankumo kambaryje, bet ir dėl kraujasiurbių, bjaurybių uodų, visą naktį nedavusių mums nė trupučio ramybės. Zyzė ir siurbė kraują, kol galiausiai išpampo ir aptingo. Stipriai sukandžioti ir pavargę, pajudėjome pietryčių kryptimi link Etnos ugnikalnio.
Nuostabus ir pakankamai vėlyvas rytas žadėjo puikią dieną. Sicilietiški pusryčiai niekuo nesiskyrė nuo, tų kuriuos valgėme Romoje. Skanios kavos puodelis, skrudinta duona, apelsinų ir persikų džemai, bandelės mažajam mūsų keliautojui nelabai patiko, tad teko suktis iš padėties. Prekybos centre pirkti vaisiai ir jogurtas buvo tikras išsigelbėjimas.
Lėktuvui nusileidus Trapanio oro uoste, saloje jau buvo tamsu, nors į akį durk, tad skubėjome viešbučio link, kur mūsų jau laukė patogi ir didelė lova. Anksti ryte susiruošėme į Palermą. Mažoji Fiat Panda veikė nepriekaištingai. Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, jog kylant stačiomis įkalnėmis ši puškėjo kaip reikiant, tad skubėti nebuvo kur.
Sicilijos sala yra didžiausias ir margiausias Pietų Italijos regionas visoje šalyje. Kalbant geografiniais terminais, čia gausu mažyčių salelių, nesibaigiančių smėlėtų ir uolomis pasidabinusių jūros pakrančių, stipriai raižytų kalnų virtinių, vulkanų, kaštonų, lazdynų, bukų ir alyvmedžių giraičių, dirbamų laukų ir šienaujamų pievų su saulėkaitoje besiganančiomis ožkomis ir avimis.