Kroatijos sostinė, Zagrebas, keliautojus, turinčius išankstinę nuomonę, priverčia nustebti, nes tai miestas, kuris sugebėjo apjungti šiaurės Europai būdingą drąsaus miesto kultūrą su Viduržemio jūros pakrantės gyventojams įgimtu lėtumu ir paprastesniu požiūriu į gyvenimą.
40 kilometrų į pietus nuo Slunj nutolęs Plitvicos ežerų nacionalinis parkas (NP) yra vienas iš labiausiai lankomų ir gražiausių gamtos objektų visoje Kroatijoje. 8 km ilgio juostoje vienas paskui kitą išsidėstę 16 karstinių ežerų, apsuptų bukų, kėnių ir eglių miškais traukia ne vieno keliautojo akį.
Senoji Dalmatijos sostinė Zadaras yra vienas iš sėkmės istorijos pavyzdžių visoje Kroatijoje. Tai miestas sugebantis apjungti antikinį ir viduramžių paveldą su nuolat šurmuliuojančiomis senamiesčio gatvėmis, pilnomis jaukių kavinukių, iki paryčių dirbančių barų ir tokiais šiuolaikinio meno projektais, kaip Jūros vargonai, Sveikinimas saulei, kurie miestui ir jo pakrantei suteikia paslaptingumo.
Šibenik apylinkėse esantis kraštovaizdis yra vienas iš labiausiai kerinčių visoje Kroatijoje, su vienas po kito besirikiuojančiais giliais tarpekliais, ežerais ir Krka upės sraujymėmis. Krk nacionalinis parkas yra įsikūręs Krka upės slėnyje, tarp Knin ir Skradin miestelių. Kasmet šias vietas aplanko maždaug trečdalis milijono keliautojų. Didžioji dauguma turistų traukia link Skradinski buk, daugybės vienoje vietoje esančių krioklių ir vandens kaskadų. Klintinio tufo barjerais tekantis vanduo subėga į priešais telkšantį duburį, apsuptą nendrėmis ir pusiau nugrimzdusiu mišku.
Apsuptas siena, įnirtingai jūros bangų daužomas miestas plyti pilkšvų kalnų papėdėje, Dubrovnikas yra gausiausiai turistų lankoma vieta. Iš tikrųjų šis viduramžių miestas buvo pakeistas Baroko laikų projektuotojų, įvykus žemės drebėjimui, 1667 m. Dubrovniko istorinis centras, miesto širdis, nuo to laiko buvo lyg užkonservuotas laike. Bažnyčios ir visuomeninai pastatai puikiai dera tarpusavyje su žalsvomis langinėmis pasidabinusiais akmeniniais namais, formuojančiais tobulą visumos įspūdį. Už miesto sienos, Dubrovniko priemiesčiai (ištisi namų kvartalai) išsiskiria Viduržemio jūros regionui būdinga elegancija: sodai tiesiog sprogsta nuo bugenvilijų ir oleandrų spalvotų žiedų, o medžių šakos svyra žemyn nuo gausaus figų, citrinų, apelsinų ir persikų derliaus.
Nuo bulvarinių skaitalų iki žurnalų apie keliones, Hvar ilgą laiką buvo ir vis dar yra labiausiai mėgstama žiniasklaidos, Kroatijos sala. Be to ji yra gausiai lankoma garsių žmonių, keliautojų jachtomis, skirtingam visuomenės sluoksniui priklausančių kokteilių ir triukšmingų vakarėlių mėgėjų, taip pat ji išlieka tarp populiariausių krypčių šeimų tarpe ir tų, kurie trokšta ramybės už prieinamą kainą. Ši sala neabejotinai apdovanota grožiu, tai pilkšvai alyvine spalva pasidabinęs žemės lopinėlis pilnas dantytų uolų, mažų įlankėlių ir smulkiais akmenukais nuklotų užutėkių, su levandų plantacijomis, vynuogynais ir pusiau apleistais kaimeliais, kažkada įsikūrusiais stačiausiose kalnagūbrio vietose.
Ilgas, pilkos spalvos atspalviais pasidabinęs Biokovo kalnų virtinei priklausantis ruožas lyg koks grėsmingas debesis tvyro virš Makarskos Rivjeros apie 50 km, o jos aukščiausias taškas – Sveti Jure (1762 m.) – yra pati aukščiausia Kroatijos vieta. Nemažai šios teritorijos patenka į Biokovo NP, kuris buvo skirtas apsaugoti unikalią gamtą su joje augančiomis vešliomis pušimis, Viduržemio regionui būdingais krūmynais ir brūzgynais bei aridinius, beveik akmenų dykuma tapusius laukus.
Vos už 5 kilometrų (Trogir kryptimi) nuo Splito, tarp Zagoros kalnų ir Adrijos pakrantės, prie pat Solin priemiesčio, esantys griuvėsiai primena Salonos, Romėnų Dalmatijos sostinės, šlovingąsias dienas. Kadaise šioje vietovėje gyveno per 60 tūkstančių gyventojų. Tai buvo labai svarbus krikščionybės centras, dar iki Konstantinui įteisinant šį tikėjimą visoje Romos imperijoje. Vėliau šioje vietoje, iki pat 614 m., veikė itin galinga vyskupija, priklausiusi Bizantijos imperijai, kol miestas nebuvo apiplėštas ir visiškai sugriautas netikėtai atvykusių slavų.
Su prie jūros esančiomis jaukiomis kavinukėmis, itin senomis siauromis senamiesčio gatvelėmis, garsiai šūkaujančiais prekeiviais ir nuolat aplink besisukiojančiais turistais, triukšmingas ir nuolat gyvas Splito miestas yra vienas iš labiausiai kaustančių dėmesį visame Viduržemio jūros regione. Šiame mieste stūkso garsus III a. romėnų architektūros paminklas, Diokletiano rūmai, kurie pamažu tapo pabėgėlių iš Salonos improvizuotais namais. Toliau nuo romėnų ir viduramžių laikų gatvių raizgalynės pilna palmių, egzotiškų augalų bei didingai vienoje eilėje besirikiuojančių socialistiniam laikotarpiui būdingų ištisų namų kvartalų, primenančių modernistinės architektūros atspindžius.
Į pietus nuo Krk ir į rytus nuo Cres esanti Rab sala yra pati mažiausia, bet be jokios abejonės gražiausia sala visoje Kvarnerio įlankoje. Jos rytinė teritorijos dalis yra itin raižyta ir uolėta su pilkšvais akmenimis ir keletu besiganančių ožių, bet vakarinėje pusėje – sala atrodo pasakiškai, vešli ir žalia, su nedidelėmis įlankomis ir užutėkiais pilnais paslaptingų urvų. Viduramžių Rab miestas yra salos pasididžiavimas, o Lopar pusiasalis, esantis šiaurėje, pilnas puikių smėlėtu paplūdimių.
Kitas Pasaulis 