Kadangi iki Šošone (Shoshone Falls) krioklių geras gabalas kelio, 677 mylios, pirmąją nakvynės vietą pasirinkome prie Tahoe ežero. Gaila, kad mums ten atvykus, jau buvo tamsu. Pasigrožėti apylinkėmis galėjome tik ryte, žvelgdami pro mašinos langus.
Kategorijų archyvai: Šiaurės Amerika
San Sanfrickas II (15 diena)
Šiandien turėjome vykti į Kraterio ežero (Crater lake) NP, esantį 1 882 metrų aukštyje virš jūros lygio. Deja, šiuo metu Oregono valstijoje vis dar žiema, sniego pusnys iki kelių, o ir temperatūra ne pati maloniausia. Dėl šių ir kitų priežasčių pakoregavome savo kelionės planus. Nusprendėme aplankyti Alkatraso sunkiųjų darbų kalėjimą.
San Franciskas I (14 diena)
San Francisko bruožas – daugybė tautų ir kultūrų. Miestas išsidėstęs 50 km ilgio pusiasalyje, prie Ramiojo vandenyno, ties San Francisko įlanka, virš kurios nutiestas garsusis Aukso Vartų (Golden gate) tiltas. Tai miesto simbolis, pastatytas dar XX a. 4 dešimtmetyje. Bemotoriai tramvajai, rekonstruoti mediniai gotikos pastatai Fillmore gatvėje, kinų kvartalas, Alkatraso kalėjimas, Žvejų prieplauka, Šiaurinis paplūdimys ir dar daug įdomių vietų, kurias verta aplankyti.
Sekvojų NP (13 diena)
Įveikėme maždaug 400 mylių, nei daug, nei mažai, bet mums to užteko, kad vos tik ištiesus kojas, ramiai sau užmigtume. Bet apie viską nuo pradžių.
Los Andželas (12 diena)
Apie 9 val. ryto vykome į Venecijos paplūdimį. Gatvėse nebuvo daug mašinų, tad garsiųjų Los Angel‘o grūsčių pavyko išvengti. Navigacija veikė puikiai. Be jokio vargo ir sakyčiau gana greit atvykome į vietą.
Mirties slėnis (11 diena)
Ankstus rytas. Jau n – tąjį kartą tenka susidėti daiktus į kuprines. Nieko čia nepakeisi, tokia jau ta „smagioji“ kelionių dalis.
Las Vegas (10 diena)
Susikrovę daiktus pajudėjome Desert View keliu link garsiojo švyturio. Planavome pakeliui kur nors sustoti ir papusryčiauti, vos tik oras sušils bent iki 12 – 15 laipsnių. Deja, vėjas buvo itin žvarbus, tad ir pakilusi temperatūra negelbėjo. Pilvai ėmė groti maršą vis garsiau, tad teko sustoti ir mėginti savo laimę. Šiaip ne taip pavyko užvirinti vandenį, tad šilta arbata jau garavo mudviejų rankose. Aplink nė vieno žmogaus, o mus supantis miškas knibždėte knibždėjo ir buvo pilnas gyvybės.
Didysis kanjonas II (9 diena)
Nesitikėjau, jog kojas maus dar stipriau, nei vakar. Diena prasidėjo tvarstant žaizdeles bei klijuojant pleistrus ant kulkšnių ir beveik visų pirštų. Sveikų liko vos trys. Skausminga procedūra, bet norint šiandien kur nors išsiruošti, reik tai padaryti.
Didysis kanjonas I (8 diena)
Sakoma, kad prieš daugelį metų vienas klajojantis kaubojus dirstelėjęs į bauginančias kanjono gelmes ir taręs: „Čia iš tiesų turėjo įvykti kažkas nepaprasta“. Kaip ir daugelis lankytojų, jis negalėtų patikėti tuo, kad tokį kanjoną bus išgremžusi siaura jo dugne tekanti upė. Tik įdėmiau įsižiūrėjus matyti, kad Koloradas yra šėlstanti upė, kasdien plukdanti dešimtis tūkstančių tonų sąnašų. „Per tiršta atsigerti, per skysta aparti“, – skųsdavosi senieji šių kraštų gyventojai.
Oljato Village (7 diena)
Tvankumas kambaryje mus pažadino labai anksti. Norėdami pasižiūrėti į tekančią saulę atidengėme užuolaidas ir … o Dieve mano … priešais akis buvo nuostabus vaizdas, vertas visų vakar sumokėtų dolerių. Horizonte matyti dykuma, o tolumoje garsusis Monument valley, kurį daugelis kino režisierių pasirenka siekdami kuo tiksliau pavaizduoti kaubojų, indėnų ir naujakurių gyvenimo stilių.
